į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 
Apie Lietuvą

 

Bendra informacija apie Lietuvą                      

 

Lietuvos valstybė:  yra nepriklausoma demokratinė respublika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 1 straipsnis). Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. (ten pat, 5 straipsnis).

Valstybės herbas: Nuo 1991 m. valstybės herbas yra baltas Vytis raudoname fone.

Nacionalinė vėliava: Valstybės (tautinė) vėliava susideda iš trijų lygių horizontalių juostų: viršutinė – geltona, vidurinė – žalia, žemutinė – raudona. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:2.

Valstybinis himnas: Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, kuriam teksto autorius sukūrė ir muziką, 1919 m. oficialiai paskelbta tautos himnu.

Administracinis suskirstymas: Šalyje yra 10 apskričių, kurios aprėpia visus 60 rajonų ir miestų.

Švenčių dienos:
Sausio 1 d. - Naujieji metai;
Vasario 16  d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Sekmadienis-pirmadienis (kovas-balandis) - Šv.Velykos (pagal vakarietišką krikščionybės tradiciją);
Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena;
Pirmasis gegužės sekmadienis - Motinos diena;
Birželio 24 d. – Rasos ir Joninių diena;
Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
Rugpjūčio 15 d. - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
Lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena (Vėlinės);
Gruodžio 25 ir 26  d. – Šv. Kalėdos.

Geografinė padėtis. Lietuvos Respublika yra Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šiaurėje šalis ribojasi su Latvija (588 km), Rytuose – su Baltarusija (660 km), pietuose su Lenkija (103 km) ir Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija, 273 km). Lietuvai priklauso 90 km. Baltijos pakrantės. 1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad 24 km nuo Vilniaus į šiaurės vakarus yra geografinis Europos centras.

Plotas: 65 300 kv. km. Apie trečdalį teritorijos užima miškai; 4,5 proc. – vidaus vandenys. Lietuvoje yra per 2800 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, ir 18 upių, ilgesnių kaip 100 km.
 
Klimatas: jūrinis/kontinentinis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra: +17°C, sausio mėnesio:  -4,9°C. Tačiau vasarą temperatūra gali pakilti iki +30°C, o žiemą nukristi iki -32°C. Vasaros pasižymi gaiviu oru; ne kiekvieną žiemą gausu sniego.

Vietinis laikas: Lietuva yra Centrinės Europos laiko zonoje: GMT+2 valandos (kaip ir pvz., Helsinkyje, Rygoje, Taline).

Gyventojų skaičius: 3,43 mln. (2005 01 01) arba 0,6 proc. mažiau negu prieš metus.

Etninė sudėtis: lietuvių – 83,5 proc., lenkų – 6,7 proc., rusų – 6,3 proc., baltarusių -1,2 proc., kitų – 2,3 proc. Lietuvoje gyvena 115 skirtingų etninių grupių. Pagal tautinę sudėtį Lietuva vienalytiškiausia iš visų Baltijos šalių.

Etninis skirstymas: pagal kultūrinius ir kalbos skirtumus Lietuva dalijama į penkis regionus: Aukštaitiją (šiaurės-rytų ir rytų Lietuva), Dzūkiją (pietryčių-pietų Lietuva), Suvalkiją (pietų-pietvakarių Lietuva kitapus Nemuno upės) Žemaitiją (šiaurės vakarų-vakarų Lietuva), Mažoji Lietuva (pietvakarių-vakarinis Lietuvos pakraštys).
 
Religija: daugiausia Romos katalikų (apie 80 proc.), kitos konfesijos - stačiatikiai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, sentikiai, judėjai, sunitų musulmonai, karaimai ir kt.

Kalba: Valstybinė kalba – lietuvių. Visas susirašinėjimas ir oficialus bendravimas vykdomas lietuvių kalba.
 
Sostinė: Vilnius. Vilniaus įkūrimo data laikomi 1323 m.; realiai miestas Neries ir Vilnios upių santakoje su įtvirtinta pilimi ant kalno buvo įsikūręs anksčiau. Vilniaus senamiestis – vienas iš didžiausių ir gražiausių Rytų ir Centrinėje Europoje (360 ha) yra UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektas. Mieste geras visuomeninis susisiekimas troleibusais, autobusais ir maršrutiniais mikroautobusais, daug taksi.

Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių (2005 01 01): Vilnius  - 541,3 tūkst.; Kaunas – 364,1 tūkst.; Klaipėda  - 188,8 tūkst.; Šiauliai  - 130,0 tūkst.; Panevėžys – 116,3 tūkst. gyventojų.

Kurortai: Pajūrio kurortai – Palanga ir Neringa; žemyne gydomieji – Druskininkai ir Birštonas.

 

Susisiekimas
Oro transportas: Oro transporto susisiekimas su Lietuva puikus. Lietuvoje yra trys tarptautiniai keleiviniai oro uostai – Vilniuje (www.vilnius-airport.lt), Kaune (www.kaunasair.lt)  ir Palangoje (www.palanga-airport.lt). Vilnių su  kitais svarbiausiais Vakarų ir Rytų Europos miestais reguliariais maršrutais jungia 11 aviakompanijų , Kauną - 3 aviakompanijos, Palangą (pajūrio kurortą netoli Klaipėdos uostamiesčio) – 5 aviakompanijos. Iš viso Lietuvoje yra 27 oro uostai ir aerodromai, dauguma jų gali priimti privačius lėktuvus.

 

Vandens transportas. Keltai. Klaipėdos uostą 6 maršrutais su  Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos uostais jungia jūriniai keltai (www.lisco.lt , www.scandlines.lt), o šalies viduje keltai  Klaipėdą jungia su Kuršių nerija (Smiltynė; www.keltas.lt ). Klaipėdoje yra du jachtų uostai, vienas iš jų, kaip ir kruizinių laivų terminalas – pačiame miesto centre (http://www.ports.lt/jacht.php?lang=LT, www.lbs.lt).

 

Sausumos keliai: Lietuvos keliai ir jų tinklo infrastruktūra yra gerai išplėtoti – jie daug geresni lyginant su visomis kaimyninėmis šalimis. Automagistralių, krašto ir rajoninių kelių ilgis – per 21 tūkst. km., o iš viso – daugiau kaip 67,0 tūkst. km; pakelėse beveik 400 sustojimo ir poilsio aikštelių, neskaitant pakelės maitinimo įstaigų, motelių ir pan.; plati degalinių sistema.

 

Lietuvą kerta 6 europinės magistralės:
E67: VIA BALTICA:  Helsinkis-Talinas-Ryga-Pasvalys-Panevėžys-Kaunas-Marijampolė-Varšuva-Vroclavas-Praha;
E28:  Berlynas-Gdanskas-Karaliaučius-Kybartai-Marijampolė-Vilnius-Minskas-Gomelis;
E77:  Pskovas-Ryga-Joniškis-Šiauliai-Tauragė-Karaliaučius-Gdanskas-Varšuva-Krokuva-Budapeštas;
E85:  Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis;
E262:  Ostrovas-Daugpilis-Zarasai-Ukmergė-Kaunas;
E272:  Klaipėda-Palanga-Šiauliai-Panevėžys-Ukmergė-Vilnius.

Automobilių važiavimo greitis: gyvenvietėse - 50 km/h, užmiesčio krašto keliuose - 90/h, automagistralėse - 110 km/h (11 01 – 03 31) ir 130 km/h (04 01 – 10 31), jei kelio ženklai nenurodo kitaip.

Techninė pagalba kelyje visą parą – tel. 1888.


Keleivinis transportas: Miestus ir kitas gyvenamąsias vietoves jungia keleivinio transporto maršrutai (Autobusų stočių adresai www.vkti.lt/keleivinis03.html arba teirautis informacijos tel.118).

 

Tarptautiniai autokelių pasienio postai:
siena su Lenkija - Kalvarijos kelias A5; Lazdijų kelias 135;
siena su Latvija - Būtingės kelias A13; Bukaičių kelias A222; Kalvių kelias A12; Saločių kelias A10; Obelių kelias A122; Smėlynės kelias A6;
siena su Baltarusija – Lavoriškių kelias 103; Medininkų kelias A3; Šalčininkų kelias 104; Raigardo kelias A4;
siena su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritis) – Nidos kelias 167; Panemunės kelias A12; Kybartų kelias A7.

Sausumos kelių ir geležinkelių žemėlapis: http://maps.takas.lt/english/

 

Geležinkeliai: http://www.litrail.lt/wwwEN.nsf

 

Mobilus GSM ryšys: Šalyje veikia trys pagrindiniai judriojo telefoninio ryšio tiekėjai – Omnitel, Bitė GSM, Tele2, užtikrinantys puikų ryšį ne tik Lietuvoje, bet ir daugybe pasaulio šalių.
Fiksuoto ryšio telefonas. Lietuvoje skambinant fiksuoto ryšio telefonu į  kitą šalies miestą (rajoną) reikia prieš numerį surinkti kodą  http://www.telecom.lt/lt/klientams/kodai .

Internetas. Miestuose veikia interneto kavinės, o visoje šalyje – miestuose ir kaimo vietovėse – veikia per 500 viešųjų interneto prieigos taškų (bibliotekose, kai kuriuose pašto skyriuose, turizmo informacijos centruose ir pan.). Interneto prieigos taško rodyklė – ženklas @.

 

Apgyvendinimas. Šalyje  pagal  tarptautinius standartus yra  apie 300 klasifikuotų (iki 2005 06 12 ar iki 06 25) apgyvendinimo įstaigų, iš jų – 189 viešbučiai, 61 svečių namai, 22 moteliai, 11 kempingų, 19 poilsio namų. (www.travel.lt – paslaugos – apgyvendinimas)

Poilsis kaime: www.countryside.lt.

 

Informacijos visais klausimais numeris: 118.

Bendrasis pagalbos telefono numeris: 112 - veikia visuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo numeriu bet kuriuo paros metu tiek iš mobiliojo ryšio, tiek iš fiksuoto ryšio telefono galima skambinti nemokamai. Žmonės, paskambinę numeriu 112, gali pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ir pan. bei iškviesti atitinkamas pagalbos tarnybas.

 

Pasisveikinimas: ryte – labas rytas, dieną – laba diena, vakare – labas vakaras; neformalus pasisveikinimas – sveiki.
Atsisveikinimas: viso gero, likite sveiki, iki pasimatymo, sudie.
Padėkojimas: ačiū.